Linas Linkevičius
| Linas Linkevičius | |
|---|---|
| |
| 2012 m. kovo 13 d. Taline, Estijoje | |
| Gimė | 1961 m. sausio 6 d. Vilnius |
| Sutuoktinis (-ė) | Danguolė |
| Vaikai | Aušra, Eglė |
| Veikla | inžinierius, komjaunimo, politinis bei visuomenės veikėjas, diplomatas |
| Partija | 1991 m. LDDP |
| Alma mater | 1983 m. Kauno politechnikos institutas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Linas Antanas Linkevičius (g. 1961 m. sausio 6 d. Vilniuje) – Lietuvos inžinierius, politinis ir visuomenės veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė inžinieriaus ir mokytojos šeimoje. Vaikystė ir mokslų metai prabėgo Kaune, Aukštuosiuose Šančiuose. 1978 m. aukso medaliu baigė Kauno 7-ąją vidurinę mokyklą. 1978–1983 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Automatikos fakultete, įgijo inžinieriaus elektriko specialybę.
1983–1989 m. Kauno miesto Panemunės rajono komjaunimo sekretorius, LLKJS CK skyriaus vedėjas. Dirbo su kūrybiniu jaunimu, jaunimo spauda, paskelbė publikacijų dienraštyje „Komjaunimo tiesa“. 1989 m. organizavo pirmąją ekspediciją į Igarką ištirti galimybes parvežti į Lietuvą tremtinių palaikus. Vienas iniciatorių bei ideologų atskiriant Lietuvos komjaunimą nuo VLKJS ir įkuriant savarankišką organizaciją Lietuvos komjaunimą, 1992 m. vasario 9 d. naujai susikūrusios Lietuvos leiboristų jaunimo unijos tarybos pirmininkas. 1990–1992 m. laikraščio „Tiesa“ korespondentas bei LDDP parlamentinės grupės vyresnysis konsultantas.
1992–1996 m. ir 2016–2020 m. Seimo narys[1]. 1992–1993 m. parlamentinės Užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas, 1992–1993 m. Parlamentinės delegacijos prie NATO vadovas. 1993–1996 m. ir 2000–2004 m. krašto apsaugos ministras.
1997 m. užsienio reikalų ministro Algirdo Saudargo patarėjas, įgaliotasis ministras, nepaprastasis pasiuntinys. 1997–2000 m. ir 2005–2011 m. Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikos misijoje prie Šiaurės Atlanto Sutarties organizacijos (NATO) ir Vakarų Europos Sąjungoje.[2][3] 2010–2011 m., kaip seniausiai NATO dirbantis ambasadorius, ėjo Šiaurės Atlanto tarybos dekano pareigas. 2011–2012 m. ambasadorius ypatingiems pavedimams bei premjero Andriaus Kubiliaus visuomeninis konsultantas, nuo 2021 m. – vėl ambasadorius ypatingiems pavedimams.[4][5] 2012 m. nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Baltarusijos Respublikoje.[6]
2012–2020 m. užsienio reikalų ministras.
2017 m. rugsėjį pasitraukė iš LSDP po to, kai partija nusprendė trauktis iš valdančiosios koalicijos seime.[7]
2023 m. gruodžio 19 d. L. Linkevičius buvo paskirtas ambasadoriumi Švedijoje.[8]
Moka rusų, anglų, prancūzų, lenkų kalbas. Vedęs, žmona Danguolė, dukros Aušra ir Eglė.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2001 m. trečio laipsnio Trijų Žvaigždžių ordinas (Latvija)
- 2003 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius [9]
- 2004 m. Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius [10]
- 2005 m. antro laipsnio Marijos Žemės ordinas (Estija)
- 2015 m. Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didysis kryžius [11]
- 2019 m. Ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai" Komandoro kryžius su žvaigžde[12]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1992–1996 m. kadencijos Seimo narys
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=259880
- ↑ Linas Linkevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 413 psl.
- ↑ [1]
- ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1325523/linkevicius-ir-karoblis-kol-kas-eis-ambasadoriu-ypatingiems-pavedimams-pareigas
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=429422
- ↑ LSDP traukiasi iš koalicijos, Linkevičius – iš partijos, Skvernelis ieškos paramos. „Verslo žinios“, 2017-09-23
- ↑ „Ex-Minister Linkevicius“. www.baltictimes.com. Nuoroda tikrinta 2024-01-16.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=205777
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=292965
- ↑ „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga“. 2015 m. vasario 16 d. dekretas Nr. 1K-230. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nuoroda tikrinta 2024-03-08.
- ↑ http://isap.sejm.gov.pl/isap.nsf/DocDetails.xsp?id=WMP20190000326
| Politinis postas
| ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Audronius Ažubalis |
Lietuvos užsienio reikalų ministras 2012–2020 m. |
Po to: Gabrielius Landsbergis |
| Prieš tai: Audrius Butkevičius Česlovas Vytautas Stankevičius |
Lietuvos krašto apsaugos ministras 1993–1996 m. 2000–2004 m. |
Po to: Česlovas Stankevičius Gediminas Kirkilas |
| Prieš tai: Dalius Čekuolis Gintė Damušytė |
Lietuvos ambasadorius prie NATO  1997–2000 m. 2005–2011 m. |
Po to: Gintė Damušytė Kęstutis Jankauskas |
| Prieš tai: Edminas Bagdonas |
Lietuvos ambasadorius Baltarusijos Respublikoje  2012 m. liepos - gruodžio mėn. |
Po to: Evaldas Ignatavičius |
